tuomčės

×tuõmčės (hibr.) adv. Dv, tuomčė̃s 1. Srv tuo laiku, tuo metu: Tuõmčės mes neturėjom nė kapeikos prie dūšios Slv. Tu užkąsk, aš tuomčė̃s arklius pakinkysiu Alv. Kap tik tuomčė̃s jie atvažiavo Ss. 2. Nm šiuo metu, dabar: Tuomčė̃s dar nesniegti Alv.